Dzieła w języku: lietuviškai

22.03.2021 Antanas A. Jonynas

Grób żebraka

Bogaty krewny zapisał mi w spadku pochmurne niebo nic mniej i nic więcej wprost w moje ręce splecione na sercu to niebo teraz po kropli się skrapla gdy w grób zielony niebo mi się sączy minioną młodość wspominam bez żalu...
Czytaj dalej >>
18.05.2020 Marius Burokas

MIESTELĖNAI

(seno eilėraščio reversas) mieste karnavalai ir dainos. nelaukia niekas rytojaus. lietus. gatvės sausakimšos. košė po kojomis. paskubom mes visi paliekame būstus. isteriškai šypsomės. perkam dešras, drožtus šaukštus, lipnius gaidelius. nežiūrim į viršų. vengiam akių. vogčiomis dairomės. tempiam iš paskos vaikus....
Czytaj dalej >>
18.05.2020 Marius Burokas

*** [mieste karantinas]

* * * mieste karantinas ir gedulas. visi laukia sniego. ant fasadų ir gatvėse – nenuplaunama bjaurastis. pagausėjo raganų. jos leidžia blizgias knygas apie save. tarpuvarčių šamanai bruka amuletus, kurių burtai seniai negalioja. baltarusija, lenkija – visur liepsnojančios tvoros. apvirtę...
Czytaj dalej >>
22.03.2020 Antanas A. Jonynas

Elgetos kapas

Kadai turtingas giminė užrašė man šitą debesuotą dangų ir šis dangus dabar po lašą laša ant mano prie širdies sudėtų rankų ant šito žalio kauburėlio laša aš neliūdnai mąstau apie jaunystę kada išmokau ir prarast ir klysti nors šito mokslo...
Czytaj dalej >>
22.01.2020 Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

Mano pirmo vaiko eilėraštis

kai mano dubuo, apsunkęs nuo skysčių, kraujo ir audinio, plyšo per pusę, kai savo kaukolės rėžtuku įveikei kūno tamsą, viskas persivertė: pasaulis liovėsi būti netikras, tarp paskirų daiktų, dalykų, objektų, gyvybės formų, rūšių, lapų ir rupūžių, dainų, staklių, kokakolos skardinių...
Czytaj dalej >>
12.09.2019 Birutė Jonuškaitė

Manon

Manon albo kobieto, gdybym cię kochał Połysk srebrzystej sukni, talię pęta jaskrawy ornament, w miriadach maleńkich lśnień iskrzą kolczyki, migocze bransoleta, misterny splot broszy trzyma w ryzach dekolt, niżej zduszone westchnienie piersi. Kobieto, gdybym cię kochał, wyzwoliłbym cię z sukni,...
Czytaj dalej >>
19.08.2019 Birutė Jonuškaitė

Manon

Manon arba moterie, jeigu tave mylėčiau Spindi sidabro spalvos suknelė, liemeniu ritasi ryškūs ornamentai, sunerti iš mažų kvadratėlių žaižaruoja auskarai ir apyrankė, susiraičiusi segė jungia du sparnelius, dūsta po jais išsiveržti trokštančios krūtys. Moterie, jeigu tave mylėčiau, išsegčiau segę, paleisčiau...
Czytaj dalej >>
19.08.2019 Birutė Jonuškaitė

*** [Nubundu…]

Nubundu kai ryto tylą sudrasko gaidys. Tarp dviejų gaidgysčių energingi yriai per vandenį. Ir vėl bepaukštė rugpjūčio tyla – plaukiantysis pasiekė krantą. Greit pareis prikvipęs vandens lelijom ežere nuskandinęs nakties košmarus o aš nersiu į sapno gelmes tolyn vis tolyn...
Czytaj dalej >>
14.08.2019 Miłosz Waligórski

bambutė

iš pradžių gyvenai už dvigubos sienos grįžai į namus, kur viena siena mažiau kitoks buvo aidas kitoks pulsas tad ar galima sakyti sugrįžai gal tik tada – kai ne savom kojom – pirmąkart perlipai tą slenkstį tas slenkstis nudilo tas...
Czytaj dalej >>
13.08.2019 Miłosz Waligórski

esi

Čia tikriausiai ėjo kažkas, velkantis dešinę koją, sužeistas arba girtuoklis. Žiūrėk, paliko iš paskos kabliataškių poeziją, išraitymus sniege, aukštesnio kalbos lygio pėdsakus, o palei juos – karoliukus vietoj skyrybos; taškų lašus be tarpų, žyminčius jo takelį, lėtą mirtį arba gimimą, nes...
Czytaj dalej >>
13.08.2019 Konrad Góra

Negyva stirna gegužį

Ugnies sapnas, pasaulis padalintas į pelenus ir vėją. Tiltas niekada neatsispindi vandenyje. Žmogus kitame įžvelgs tiek, kiek įstengs nuslėpti nuo savęs. Pirmąkart nuo tada, kai buvau vaikigalis, vėl jaučiu tą skonį iš pradžių burnoje, o vėliau savyje. Negyva stirna su...
Czytaj dalej >>
13.08.2019 Konrad Góra

Karas (lapių giesmė)

Esu tavo prastesnis šonas, akį rėžiantis riktas, Gindamasi tai aš palieku pėdsakus Taip arti slėptuvės, nutrini juos iki vandeningų pūslių. Šito miško olose kaupiasi tik dulkės ir pušų sėklos. Grybai kapines žymi. Sausra: tiltas Sukniubo dugne, buvusiam dugne, stirnos kiauksi...
Czytaj dalej >>
07.08.2019 Antanas A. Jonynas

Keturi sonetai apie bėgantį laiką

I   Virš aukšto miesto spindintys šalti apsamanoję bokštai bando įsiminti žmonių balsus nes kas jų kalbą girdi dabar tiems sunkūs vartai atverti   į skersgatvių siaurų vingiuotą tamsą kur paukščio plunksna dengianti žibintą lėtai lėtai plevena kol nukrinta kadaise...
Czytaj dalej >>
05.08.2019 Marius Burokas

ežiukas poetiniam rūke

minkštapilvė mergaitė su sielon įaugusiais spygliais išniro iš rūko pasišiaušus dulksnos nulyta patikliai lakė iš to paties butelio glaustėsi sėdėjom prie upės surūdijęs laivelis geltonų lapų per tris pirštus mineralinis čiurlena tris naktis miegojau su tuo ežiuku pašonėj parsivežiau namo...
Czytaj dalej >>
05.08.2019 Tomas Petrulis

taikos karalienės tazeris

ryte man prikalė inkilą ir įkando šuva kad įlindęs į juos galėčiau stebėti kūną virstant lūšnynais per taikos karalienės šturmą sopulingajai motinai imant mane ir guldant veidu į grindinį užlaužtom maldai rankom nes rodos gimiau ir iškart atsistojau kaip koks...
Czytaj dalej >>