Dzieła związane z tagiem: narodziny

22.01.2020 Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

Mano pirmo vaiko eilėraštis

kai mano dubuo, apsunkęs nuo skysčių, kraujo ir audinio, plyšo per pusę, kai savo kaukolės rėžtuku įveikei kūno tamsą, viskas persivertė: pasaulis liovėsi būti netikras, tarp paskirų daiktų, dalykų, objektų, gyvybės formų, rūšių, lapų ir rupūžių, dainų, staklių, kokakolos skardinių...
Czytaj dalej >>
07.01.2020 Māris Salējs

*** [nie mogę tego zgłębić]

* * * nie mogę tego zgłębić nie mogę stanąć i zacząć od nowa pewnie przyjdzie mi zapłacić za to życiem sobą. sięgam po owoc moja dłoń przejrzysta że aż strach dlatego biorę owoc który spadł dlatego biorę owoc który...
Czytaj dalej >>
07.01.2020 Māris Salējs

*** [es nespēju tajā visā iedziļināties]

*** es nespēju tajā visā iedziļināties es nespēju tajā vietā beigties un sākties man par to visu maksāt var nākties ar dzīvi un sevi. pret augli paceļu roku tā ir tik caurspīdīga ka nobīstos tādēļ uzlasu augļus kritušos tādēļ uzlasu...
Czytaj dalej >>
13.08.2019 Miłosz Waligórski

esi

Čia tikriausiai ėjo kažkas, velkantis dešinę koją, sužeistas arba girtuoklis. Žiūrėk, paliko iš paskos kabliataškių poeziją, išraitymus sniege, aukštesnio kalbos lygio pėdsakus, o palei juos – karoliukus vietoj skyrybos; taškų lašus be tarpų, žyminčius jo takelį, lėtą mirtį arba gimimą, nes...
Czytaj dalej >>
11.08.2019 Miłosz Waligórski

es

Musiał tędy iść ktoś, kto powłóczył prawą nogą, ranny albo pijak. Zobacz, zostawił po sobie poezję średników, wykrętasa na śniegu, ślady wyższej kompetencji językowej, a wzdłuż nich – paciorki spoza interpunkcji; krople bez przestanku znaczące jego ścieżkę, powolną śmierć albo...
Czytaj dalej >>
01.08.2019 Miłosz Waligórski

cilvēks četrstāvīgais

(ieskaitot pagrabu un bēniņus) līdz pusei ar oglēm piebērtā ķermeņa pagrabā viņš stāv pie sienas (līdzās ventilācijas šahtai) un klausās kā žāvējas veļa trīs stāvus augstāk viņa elpas korē ir dūmi   © Copyright for the Latvian  translation by Marians...
Czytaj dalej >>
01.08.2019 Miłosz Waligórski

człowiek czteropiętrowy

(licząc piwnicę i strych) w piwnicy ciała do połowy wypełnionej węglem stoi przy ścianie (tam gdzie pion wentylacyjny) i nasłuchuje bielizny która suszy się trzy piętra wyżej na czubku jego oddechu jest dym   z tomu Sztuka przekładu (2018, Forma, Szczecin)
Czytaj dalej >>