minkštapilvė mergaitė
su sielon įaugusiais spygliais
išniro iš rūko
pasišiaušus
dulksnos nulyta
patikliai lakė
iš to paties butelio
glaustėsi
sėdėjom prie upės
surūdijęs laivelis
geltonų lapų per tris pirštus
mineralinis čiurlena
tris naktis miegojau
su tuo ežiuku
pašonėj
parsivežiau namo
pati parsekė
eik,
sakau, užtenka jau,
iki
baigės poezija
festiwalis uždarytas
laikini nugalėtojai
skirstos namo
eik,
sakau, nežliumbus,
niekšai mes paskutiniai, ežiuk
grįžk
į knygutę
kurioj tave aprašysiu
po tiek metų
apsisnarglėjęs iš
ilgesio
taip ir atkeršysi,
ane?
