Manon
arba
moterie, jeigu tave mylėčiau
Spindi sidabro spalvos suknelė,
liemeniu ritasi ryškūs ornamentai,
sunerti iš mažų kvadratėlių
žaižaruoja auskarai ir apyrankė,
susiraičiusi segė jungia du sparnelius,
dūsta po jais išsiveržti trokštančios krūtys.
Moterie, jeigu tave mylėčiau,
išsegčiau segę, paleisčiau į laisvę,
nuo pečių nusklęstų sparneliai,
į griovelį tarpu krūtų bėgančios kreivės
išsitiestų grakščia horizonto linija
ir slinktų žemyn tarsi senkanti jūra.
Moterie, jeigu tave mylėčiau,
išardyčiau korseto kalėjimą,
klostės kalvelėm sukristų,
atidengdamos geismą ir nerimą,
krūtys virš sidabrinių kopų
patekėtų nuogos ir baltos
ir gyvybės šaltinis tarp jų būtų mano.
Moterie, jeigu tave mylėčiau,
tavo kaklo įtemptas gyslas
ir lūpas tarytumei putino uogas,
liežuvio galelį, blakstienų šešėlius,
viską, kas atveria kelią
liesčiau aistringai ir švelniai.
Moterie, blizgančiais
žvynais prisidengus
balsingoji undinėle,
jeigu tave mylėčiau,
nukelčiau nuo atbrailos,
nuaučiau sidabrinius batelius,
išbučiuočiau tavo pavargusias pėdas.
Miegok, skardžiabalse,
sakyčiau,
saugiai miegok,
nerk atgalios į jūrą,
aš budėsiu ir lauksiu ant kranto.
Moterie, jeigu tave mylėčiau…
Esu tik vienas iš tūkstančių,
ploju aistringai ir garsiai,
o atrodo, kad glostau tavo
ežiuku kirptą
nuolankiai
palenktą
galvą.
Atverčiu delnus –
vien mažyčiai kraujo lašeliai.
Dane bibliograficzne oryginału: niepublikowane.
