{"id":326,"date":"2019-07-06T14:35:26","date_gmt":"2019-07-06T12:35:26","guid":{"rendered":"https:\/\/rozstaje.art\/?p=326"},"modified":"2019-09-13T10:19:55","modified_gmt":"2019-09-13T08:19:55","slug":"septynios-kartos-fragment","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/rozstaje.art\/en\/septynios-kartos-fragment\/","title":{"rendered":"Septynios kartos (i\u0161trauka)"},"content":{"rendered":"

Perk\u016bnija<\/strong><\/p>\n

Po septyneri\u0173 met\u0173 pakilusi nuo siuvamosios ir \u0117musis tvarkyti Nam\u0105, Barbora pasteb\u0117jo keis\u010diausi\u0105 dalyk\u0105 \u2013 i\u0161 ka\u017ein kur atsirado dar vienas kambarys. O gal ji suklydo? Gal tiesiog buvo j\u012f pamir\u0161usi? \u0160iaip ar taip, naujojo (o gal pamir\u0161tojo) kambario sienoje rado gele\u017eimi apkaltas duris, o u\u017e j\u0173 \u2013 sta\u010dius laiptus. Ilgai nesvarstydama, Barbora nusileido laiptais, i\u0161\u0117jo \u012f gatv\u0119 ir nosies tiesumu patrauk\u0117 kepyklon, mat \u0161ioji buvo tiesiai prie\u0161ais, kitoje gatv\u0117s pus\u0117je. Bet, vos per\u017eengusi slenkst\u012f, sustingo it druskos stulpas \u2013 nemat\u0117 nieko daugiau, tiktai plikagalv\u012f barzdot\u0105 vyri\u0161k\u012f, stovint\u012f prie \u017eidinio. O kai ir \u0161is \u012f j\u0105 pa\u017evelg\u0117, k\u0117p\u0117jos veriamai suspigo \u2013 pirmiausia u\u017esideg\u0117 kepyklos langus dengusios u\u017euolaidos, paskui \u2013 kilimas po j\u0173 kojomis, o galiausiai it fakelas suliepsnojo vyri\u0161kio barzda. Toks buvo pirmas Jurgio ir Barboros susitikimas \u2013 trumpas, netik\u0117tas ir baugus, it perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus.<\/p>\n

Kadaise Jurgis jau buvo perk\u016bno trenktas. Vien\u0105 nakt\u012f j\u012f, tada septyneri\u0173 met\u0173 berniuk\u0105, pa\u017eadino keisti blyksniai, rai\u017eantys dang\u0173, tarsi kas lauke mojuot\u0173 baltu \u0161vytin\u010diu kalaviju. Jurgis tylut\u0117liai atsik\u0117l\u0117 i\u0161 lovos, patamsiais apsireng\u0117 ir i\u0161s\u0117lino i\u0161 trobos. \u010cai\u017eomas v\u0117jo g\u016bsi\u0173, berniukas u\u017elipo ant kalvos tiesiai u\u017e t\u0117v\u0173 namo ir \u0117m\u0117 laukti. Audra slinko jo link. Lyg ugnimi spjaudantis slibinas ropojo artyn, sulig kiekvienu tvyksniu grum\u0117jo vis garsiau, kol susirang\u0117 tiesiai jam vir\u0161 galvos ir… akimirk\u0105 nu\u0161\u010diuvo. Gal i\u0161 nuostabos, kad ka\u017ekas nepab\u016bgo toki\u0105 nakt\u012f b\u016bti lauke, o gal kaupdama j\u0117gas lemiamam sm\u016bgiui. Jurgis \u012ftrauk\u0117 galv\u0105 \u012f pe\u010dius, i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 u\u017esimerk\u0117 ir u\u017espaud\u0117 rankomis ausis. Tada dangus sugrum\u0117jo taip, kad, rod\u0117s, pa\u017eirs t\u016bkstan\u010diais juod\u0173 \u0161ukeli\u0173, o berniukas virto gyvu fakelu. Bet ugnis nepanoro jo pasiglem\u017eti \u2013 nudegino plaukus ir gailestingai \u0161nyp\u0161dama u\u017egeso, ta\u010diau i\u0161 baim\u0117s netek\u0119s nuovokos vaikas strimgalviais leidosi nuo kalno, u\u017ekliuvo u\u017e med\u017eio \u0161aknies ir risdamasis pakaln\u0117n kone mirtinai susi\u017ealojo.<\/p>\n

V\u0117liau daur daug dien\u0173 Kaimas kalb\u0117jo tik apie ma\u017eojo Jurgio nelaim\u0119. Vieni smerk\u0117 t\u0117vus, tinkamai nepri\u017ei\u016br\u0117jusius vaiko, kiti bais\u0117josi berniuko nikiu, i\u0161viliojusiu j\u012f \u012f audr\u0105 susirasti mirties, dar kiti tik kraip\u0117 galvas ir vart\u0117 \u012f dang\u0173 akis, bet visi vieningai sutar\u0117, jog \u010dia nagus buvo priki\u0161\u0119s pats Nelabasis. U\u017e Jurgio siel\u0105 buvo u\u017epirktos mi\u0161ios, o \u017emon\u0117s \u0117jo pareik\u0161ti u\u017euojautos jo t\u0117vui ir motinai, nors s\u016bnus dar gyvas gul\u0117jo mirties patale, niekaip negal\u0117damas nei i\u0161keliauti \u012f an\u0105 pasaul\u012f, nei likti \u0161iame.<\/p>\n

Vaikas pasveiko. (Daugelio akimis tai buvo ne tiek stebuklas, kiek pavojingas gamtos d\u0117sni\u0173 nepaisymas.) R\u016bpestingai slaugomas motinos ir gydomas jos rinktomis \u017eolel\u0117mis, pama\u017e\u0117l tais\u0117si, netrukus jam ataugo antakiai ir blakstienos, tik kiau\u0161as liko plikas kaip kalva u\u017e trobos, kur n\u0117 u\u017e k\u0105 nebenor\u0117jo \u017eelti \u017eol\u0117 anei kr\u016bmai. Ta\u010diau nuo lemtingosios nakties Jurgis netar\u0117 n\u0117 \u017eod\u017eio. Liko nebylus ir, daugelio nuomone, ne viso proto, mat n\u0117 karto niekam nebepa\u017evelg\u0117 \u012f akis. T\u0117vas seniai numojo ranka ir steng\u0117si susitaikyti su mintimi, kad neturi s\u016bnaus, ta\u010diau motina n\u0117 u\u017e k\u0105 nenor\u0117jo pasiduoti ir n\u0117r\u0117si i\u0161 kailio, stengdamasi pra\u0161nekinti ligon\u012f ar bent nuvyti j\u012f ap\u0117musi\u0105 slogi\u0105 apatij\u0105.<\/p>\n

Jurgis buvo ketvirtas Agotos vaikas. Kiti trys \u017euvo dar \u012fs\u010diose, gal pab\u016bg\u0119 \u0161io permainingo pasaulio, o gal pritr\u016bk\u0119 valios \u012fsik\u016bnyti. Jos pa\u010dios \u012fsitikinimu, vaikai mir\u0117 tod\u0117l, kad ji buvo nepakankamai gera motina. Slegiama kalt\u0117s ir savo nepakankamumo, ji pastojo ketvirt\u0105 kart\u0105, bet \u0161\u012fkart nieko nelaukdama nu\u0117jo \u012f pami\u0161k\u0119 ir supyl\u0117 dar vien\u0105 kapel\u012f \u0161alia kit\u0173 trij\u0173, priglaudusi\u0173 jos k\u016bdikius. V\u0117liau, i\u0161ne\u0161iojusi ir paleidusi \u012f gyvenim\u0105 \u0161\u012f i\u0161 anksto mir\u010diai pasmerkt\u0105 naujagim\u012f, kaipmat pamir\u0161o apie jo kap\u0105, niekad nebeidavo \u012f pami\u0161k\u0119 lankyti ir kit\u0173 vaik\u0173. Mat tur\u0117jo labai svarbi\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 tapti pa\u010dia geriausia motina. Dabar Jurgis buvo visas Agotos gyvenimas, ir ji ketino j\u012f apgaubti ta begaline meile, kurios negal\u0117jo duoti savo negimusiems ma\u017eyliams.<\/p>\n

Ta\u010diau keista: nors steng\u0117si i\u0161 paskutini\u0173j\u0173, netausodama sav\u0119s r\u016bpinosi berniuku, atsidavusi j\u012f globojo ir n\u0117 akimirkai nei\u0161leisdavo i\u0161 aki\u0173, jaut\u0117 ne motinyst\u0117s d\u017eiaugsm\u0105, o tik augant\u012f nusivylim\u0105 savimi ir vaikeliu. Mat kaskart, kai jos ilgai lauktoji at\u017eala pavirkdavo, sunegaluodavo ar imdavo aik\u0161tytis, ji skaud\u017eiai suvokdavo: vis d\u0117l to ji nepakankamai gera mama. J\u0105 kankino suvokimas, kad, nors berniukui skiria visut vis\u0105 savo laik\u0105 ir energij\u0105, atsisako poilsio valand\u0117li\u0173, m\u0117gstam\u0173 rankdarbi\u0173, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie kitus ma\u017eus d\u017eiaugsmus, Jurgis vis tiek n\u0117ra toks sveikas ir laimingas, koks, jos galva, tur\u0117jo b\u016bti \u0161itaip beatodairi\u0161kai mylimas vaikas. S\u016bnui augant, ji vis da\u017eniau jausdavosi atstumta ir nereikalinga, matydama, kad jis turi savo pasaul\u012f ir kartais nori pa\u017eaisti vienas. Tada j\u0105 net nutvilkydavo apmaudinga mintis, kad jis tiesiog bjaurus ned\u0117kingas vaiki\u0161\u010dias, ta\u010diau Agota tuojau pat vydavo j\u0105 \u0161alin ir puldavo dar kar\u0161\u010diau r\u016bpintis ma\u017eyliu.<\/p>\n

Tuo tarpu Jurgio t\u0117vui Anuprui, i\u0161vargintam nes\u0117kming\u0173 bandym\u0173 susilaukti palikuonio, jo vaikas atrod\u0117 nuostabiausias pasaulyje. Jis buvo tikras, kad s\u016bnus u\u017eaugs auk\u0161tas ir tvirtas, seks t\u0117vo p\u0117domis ir imsis vyrui tinkamiausio amato \u2013 kalvyst\u0117s. Kalvyste vert\u0117si ne tik Anupro t\u0117vas, bet ir senelis, prosenelis ir visi prot\u0117viai, kiek tik j\u0173 atsimin\u0117. K\u016bjis ir priekalas b\u016bdavo perduodami i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 ne tik kaip amatininko \u012fnagiai, bet ir kaip tikrosios vyri\u0161kos galios simboliai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 berniukas \u012fk\u016bnijo t\u0117vo l\u016bkes\u010dius \u2013 augo sveikas ir stiprus, ta\u010diau apie septintuosius gyvenimo metus i\u0161stypo ir sulyso, dar\u0117si nederamai m\u0105slus, neprakti\u0161kas ir vis ma\u017eiau tinkamas eiti t\u0117vo paskirtu keliu. U\u017evis blogiausia, kad vaikis dom\u0117josi knygomis, o ne kalvyste. Visos t\u0117vo pastangos nukreipti j\u012f teisinga linkme buvo bevais\u0117s. Matydamas \u017elungan\u010di\u0105 svajon\u0119, Anupras nir\u0161o ir ne\u012fsteng\u0117 nusl\u0117pti apmaudo, mat Jurgis nuvyl\u0117 ne tik j\u012f, bet ir visus garbingus prot\u0117vius. Jis \u0117m\u0117 vis daugiau laiko leisti kalv\u0117je, \u0161alintis \u017emonos ir s\u016bnaus, o gr\u012f\u017e\u0119s namo b\u016bdavo nekalbus ir paniur\u0119s.<\/p>\n

Ne\u017einia, k\u0105 jaut\u0117 pats Jurgis, vir\u0161 kurio tvenk\u0117si juodas t\u0117v\u0173 nusivylimo debesis, grasindamas tuoj tuoj pratr\u016bkti \u017eaibais ir perk\u016bnija. Gal b\u016btent d\u0117l to jis ir pasirinko kit\u0105 audr\u0105, nusprend\u0117 ver\u010diau i\u0161tverti gamtos stichijos \u0161\u0117lsm\u0105 nei savo gimdytoj\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 gri\u016bt\u012f, kelian\u010di\u0105 pavoj\u0173 ne tiek jo k\u016bnui, kiek sielai. \u0160iaip ar taip, b\u016btent d\u0117l \u0161ios nelaim\u0117s ir atsid\u016br\u0117 pas sen\u0105j\u0105 \u017einiuon\u0119, i\u0161prana\u0161avusi\u0105 Jurgio likim\u0105. Tiesa, daug kas laik\u0117 j\u0105 nelaba ragana, galin\u010dia u\u017eker\u0117ti ar net burtais nuvaryti \u012f kapus, bet nevilties apimtai Jurgio motinai niekas neber\u016bp\u0117jo, ir vien\u0105 dien\u0105, surinkusi savo motinos papuo\u0161alus, mat jais ketino sumink\u0161tinti raganos \u0161ird\u012f, nusived\u0117 s\u016bn\u0173 \u012f trobel\u0119, t\u016bnan\u010di\u0105 mi\u0161ko vidury, tarp trij\u0173 sen\u0173 egli\u0173.<\/p>\n

Jurgis dar ir dabar, prab\u0117gus daugeliui met\u0173, puikiai prisimena, kaip atrod\u0117 ir k\u0105 kalb\u0117jo senoji ragana. Tuo metu n\u0117 pats gerai nesuprato, kas ima vir\u0161\u0173 \u2013 baim\u0117 ar smalsumas, ta\u010diau, drauge su motina u\u017e\u0117j\u0119s \u012f trob\u0105, i\u0161 padilb\u0173 ap\u017ei\u016brin\u0117jo prie stalo stovin\u010di\u0105 auk\u0161t\u0105 prakauli\u0105 sen\u0119. Senosios moteri\u0161k\u0117s nesugund\u0117 atne\u0161tosios brangenyb\u0117s, ir ji, n\u0117 nem\u0117gindama b\u016bti maloni, liep\u0117 Agotai ne\u0161dintis, i\u0161 kur at\u0117jusi, ir nesukti jai galvos kvailyst\u0117mis. Jurgis nesisteng\u0117 suprasti, k\u0105 kalba motina, tik stebeilijo tai \u012f dideles raganos p\u0117das, apautas karn\u0173 vy\u017eomis, ky\u0161an\u010diomis i\u0161 po ilgo milinio sijono, tai \u012f gyslotas rankas, vikriai ka\u017ein k\u0105 trinan\u010dias medin\u0117je piestel\u0117je. Galiausiai nedr\u0105siai pak\u0117l\u0117 akis ir pa\u017evelg\u0117 jai \u012f veid\u0105.<\/p>\n

\u0160is nebuvo baisus, kaip tik\u0117josi. Be bjauri\u0173 karp\u0173 ar gyvaplauki\u0173, nesukrit\u0119s ir nesusirauk\u0161l\u0117j\u0119s it d\u017eiovinta slyva, bet senas kaip pasaulis, lyg jo bruo\u017euose b\u016bt\u0173 \u012fr\u0117\u017eta vis\u0173 \u017dem\u0117s moter\u0173 istorija. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jam nor\u0117josi dar \u012fd\u0117miau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti ir t\u0105 istorij\u0105 perskaityti, o v\u0117liau – u\u017esimerkti prie\u0161 tai, kas taip trauk\u0117 ir baugino. Tiktai jo akys neklaus\u0117, o atkakliai ie\u0161kojo \u017einiuon\u0117s aki\u0173, slypin\u010di\u0173 giliai po tankiais antakiais. Galiausiai Jurgis i\u0161vydo, kad \u0161ios yra juodos, \u017evitrios ir skais\u010dios, tarsi per stebukl\u0105 jas b\u016bt\u0173 aplenk\u0119 b\u0117gantys metai, ar sen\u0117 b\u016bt\u0173 tur\u0117jusi j\u0173 kelis tuzinus kokioje paslaptingoje skrynel\u0117je, tad, vienoms apsiblausus, kaipmat b\u016bt\u0173 gal\u0117jusi jas pakeisti kitomis \u2013 naujomis ir spindin\u010diomis. Neatsispyr\u0119s pagundai, Jurgis pak\u0117l\u0117 galv\u0105 ir \u012fd\u0117miai pa\u017evelg\u0117 raganai \u012f akis. Sen\u0117 taip pat \u012f j\u012f pasi\u017ei\u016br\u0117jo, kur\u012f laik\u0105 susim\u0105s\u010diusi tyl\u0117jo, o tada i\u0161pra\u0161\u0117 jo motin\u0105 i\u0161 trobos, pasakiusi, kad turinti pakalb\u0117ti su bernioku vienu du.<\/p>\n

Tada prisimerk\u0117, palinko \u012f priek\u012f ir tar\u0117:<\/p>\n

– Ir k\u0105 gi tu, vaike, padarei? Kaip i\u0161dr\u012fsai? Nejau ne\u017einai, kaip pavojinga prievartauti likim\u0105? \u2013 Jurgis tyl\u0117jo, o sen\u0117 var\u0117 toliau: – U\u017euot pri\u0117m\u0119s tau skirt\u0105 i\u0161bandym\u0105, nusprendei pasirinkti kit\u0105. \u0160itaip i\u0161sukai i\u0161 tau skirtojo kelio ir u\u017e tai tur\u0117jai \u017e\u016bti, tik kad tavo motina kadaise, pati to nenujausdama, suteik\u0117 tau daugiau nei vien\u0105 gyvyb\u0119. Sulig \u017eaibo sm\u016bgiu \u012fgavai ne\u017eemi\u0161k\u0173 gali\u0173, ta\u010diau praradai galimyb\u0119 gyventi paprasto \u017emogaus gyvenim\u0105. Atmink tai, vaike. Nes, jei kada nors i\u0161dr\u012fsi geisti to, kas \u017eemi\u0161ka, tave v\u0117l trenks perk\u016bnas. Bet kelio atgal nebebus: neteksi to, k\u0105 labiausiai myli, o pats liksi vienas \u2013 akis \u012f ak\u012f su savo likimu. Ne taip paprasta atsi\u017ead\u0117ti to, kas esi dabar.<\/p>\n

Jurgis dels\u0117. Jam mag\u0117jo paklausti, bet tam tur\u0117jo sulau\u017eyti savo tylos ir atsiribojimo nuo pasaulio \u012f\u017eadus. Smalsumas nugal\u0117jo.<\/p>\n

– O kas gi a\u0161 esu dabar?<\/p>\n

– Nemanyk, kad \u010dia gausi visus atsakymus, – at\u0161ov\u0117 sen\u0117, – daug k\u0105 tur\u0117si i\u0161siai\u0161kinti pats.<\/p>\n

Jurgis nudelb\u0117 akis \u012f \u017eem\u0119. Tada dar iki galo nesuprato ir nenor\u0117jo suprasti, k\u0105 kalba ragana, ta\u010diau jaut\u0117si it pagautas u\u017e pakarpos nusikaltimo vietoje, tad u\u017evis labiau nor\u0117jo sprukti lauk ir i\u0161sisukti nuo bausm\u0117s.<\/p>\n

Bet ji dar neketino jo paleisti:<\/p>\n

– Paklausyk \u012fd\u0117miai, vaike. Manaisi gal\u012fs lengvai ir greitai pakeisti ne tik savo, bet ir kit\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105. B\u016bk atsargus! Niekas, \u012fsid\u0117m\u0117k, niekas \u0161iame pasaulyje neturi tokios galios. \u2013 Ji atsiduso ir kiek patyl\u0117jo, tarsi b\u016bt\u0173 pavargusi ai\u0161kinti tai, kas nepaai\u0161kinama, ir stengtis kitiems pad\u0117ti perprasti tai, kas neperprantama, o paskui t\u0119s\u0117: – savo pavogt\u0105j\u0105 ugn\u012f naudok tik geram tikslui, antraip ji i\u0161siver\u0161 kaip ugnikalnis ir suple\u0161kins tave pat\u012f.<\/p>\n

Tardama paskutin\u012f sakin\u012f, sen\u0117 l\u0117tai u\u017esimerk\u0117, ir Jurgis, kuris iki \u0161iol stov\u0117jo nejud\u0117damas, prikaustytas jos \u017evilgsnio, jau ketino sprukti pro duris. Ta\u010diau, nutv\u0117r\u0119s ranken\u0105, dar stabtel\u0117jo, atsisuko ir paklaus\u0117:<\/p>\n

– O k\u0105, jeigu a\u0161 kada nors panor\u0117siu atsisakyti to, koks dabar esu, ir v\u0117l susigr\u0105\u017einti paprasto \u017emogaus gyvenim\u0105?<\/p>\n

– Jeigu sugeb\u0117si rasti keli\u0105 atgal, gal tau ir pavyks, vaike.<\/p>\n

Kai Jurgis, i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 raganos trobel\u0117s, pa\u0117m\u0117 motin\u0105 u\u017e rankos ir j\u0105 u\u017ekalbino, \u0161i riktel\u0117jo i\u0161 d\u017eiaugsmo ir jau ketino b\u0117gti d\u0117koti senajai \u017einiuonei, bet tada berniukas pirm\u0105syk po nelaim\u0117s pa\u017evelg\u0117 jai \u012f akis, ir Agota sustingo it druskos stulpas. Mato jo akys i\u0161 rud\u0173 buvo virtusios tokiomis, koki\u0173 dar niekas nebuvo reg\u0117j\u0119s nei \u0161iame, nei aname pasaulyje \u2013 jos buvo ry\u0161kiai \u017eydros ir vaiskios it vasaros dangus, kol jo dar netemdo n\u0117 menkiausias audros debes\u0117lis.<\/p>\n

 <\/p>\n

Dane bibliograficzne orygina\u0142u:<\/h5>\n
Kazimiera Kazijevait\u0117, Septynios kartos. Apysaka<\/em>. 2016. Vilnius: Gelm\u0117s<\/a>. 47-52.<\/h5>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Perk\u016bnija Po septyneri\u0173 met\u0173 pakilusi nuo siuvamosios ir \u0117musis tvarkyti Nam\u0105, Barbora pasteb\u0117jo keis\u010diausi\u0105 dalyk\u0105 \u2013 i\u0161 ka\u017ein kur atsirado dar vienas kambarys. O gal ji suklydo? Gal tiesiog buvo j\u012f pamir\u0161usi? \u0160iaip ar taip, naujojo (o gal pamir\u0161tojo) kambario sienoje rado gele\u017eimi apkaltas duris, o u\u017e j\u0173 \u2013 sta\u010dius laiptus. Ilgai nesvarstydama, Barbora nusileido […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":343,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[150],"tags":[269,105,113,114,268,106],"yoast_head":"\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\t\n\t\n\n\n\t\n